Фитонимски пејоративни називи за човека у пиротском говору (лингвокултуролошки аспект)
Phytonymic Pejorative Names for Men in the Pirot Speech (Linguocultural Aspect)
Чланак у часопису (Објављена верзија)
Метаподаци
Приказ свих података о документуАпстракт
Предмет рада представљају именице и именичке синтагме негативне експресивне тоналности којима се у пиротском говору примарно именују реалије из биљног света (биљке и њихови делови, појмови везани за обраду дрвета), а секундарно људи. У анализу су укључени и деривати јединица које припадају семантичком пољу ’фитоним’ и именичке синтагме чији придев има фитонимско значење. Корпус чине два речника пиротског говора: Новице Живковића [Живковић 1987] и Драгољуба Златковића [Златковић 2014; 2017]. Језичке јединице аутор анализира са лингвокултуролошког аспекта како би одговорио на следећа питања: (1) које људске особине, понашања и делања у пиротском говору иницирају негативну карактеризацију човека фитонимским пејоративима; (2) како таква именовања откривају оцењивачке параметре; (3) какав је однос између пејорације и лаудације на материјалу фитонимских експресива у именовању човека у пиротском говору и (4) у каквом су саодносу фитонимска пејорација човека у пиротском говору с истоврсним име...новањима у савременом српском језику. Такав методолошки поступак омогућава (1) реконструкцију фитонимским пејоративима оцртане концептуализације човека као биљке у језичкој слици света и у традиционалној култури пиротског краја, а такође и (2) сагледавање релација и утврђивање (не)сличности са истим лексичко-семантичким средствима сазданом сликом света у савременом српском језику.
The subject of the paper are nouns and noun phrases of negative expressive tonality, which primarily name realities from the plant world (plants and their parts, terms related to wood processing), and secondarily people in the Pirot dialect. The analysis also includes derivatives of units that belong to the semantic field "phytonym" and noun phrases whose adjective has a phytonymic meaning. The corpus consists of two dictionaries of the Pirot dialect: Novica Živković [Živković 1987] and Dragoljub Zlatković [Zlatković 2014; 2017]. The author analyzes language units from the linguocultural aspect to answer the questions related to: (1) human characteristics, behaviors and actions in Pirot speech which initiate negative characterization of a person with a phytonymic pejoratives; (2) appointments that reveal evaluation parameters; (3) the relationship between pejoration and laudation on the material
of botanical vocabulary and terminology in naming the man in the Pirot dialect and (4) the... relation of
the phytonymic pejoration of man in the Pirot dialect with the same names in the modern Serbian language.
Such a methodological procedure enables (1) reconstruction of the conceptualization of man as
a plant outlined by phytonymic
pejoratives in the linguistic picture of the world and in the traditional
culture of the Pirot region, as well as (2) consideration of relations and determination of (in) similarity
with the image of the world in the modern Serbian language developed by the same lexical-semantic
means.
Straipsnio tema yra daiktavardžiai, turintys neigiamą ekspresyvumą, kurie Piroto tarmėje
pirmiausia reiškia augalų pasaulio realijas (augalai ir jų dalys, terminai, susiję su medienos apdirbimu)
ir, antra, žmones. Tyrimas taip pat apima vedinius iš vienetų, priklausančių semantiniam laukui „fitonimas“,
ir žodžių junginius su būdvardžiais, turinčiais fitoniminę reikšmę. Korpusą sudaro du serbų
kalbos Piroto tarmės žodžynai: Novicos Živkovičios [Живковић 1987] ir Dragoliubo Zlatkovičiaus
[Златковић 2014; 2017]. Kalbos vienetai analizuojami lingvokultūrologijos aspektu, siekiant atsakyti
į šiuos klausimus: (1) kokios žmogaus savybės, elgesys ir veiksmai Piroto tarmėje inicijuoja neigiamą
asmens pavadinimą fitoniminiu pejoratyvu; (2) kaip tokie pavadinimai atskleidžia vertinimo parametrus;
(3) koks yra pažeminimo ir pagyrimo ryšys remiantis botanikos žodyno ir terminijos medžiaga,
įvardijant asmenį Piroto tarmėje ir (4) koks yra ryšys tarp fitoniminių asmens pejoratyvų Piroto tarm...ėje
ir tokių pat pavadinimų šiuolaikinėje bendrinėje serbų kalboje. Ši metodika leidžia (1) rekonstruoti
žmogaus kaip augalo konceptualizavimą, nubrėžtą Konicniminiais pejoratyvais pasaulio vaizdo kalboje
ir tradicinėje Piroto regiono kultūroje, taip pat (2) apsvarstyti ryšius ir nustatyti panašumus su
tomis pačiomis leksikinėmis-semantinėmis priemonėmis, kurias sukuria pasaulio vaizdas šiuolaikinėje
serbų kalboje.
Кључне речи:
пиротски говор / фитоним / пејоратив / човек / традицијска култура / Pirot speech / phytonym / pejorative / man / traditional culture / Piroto tarmė / fitonimas / pejoratyvas / žmogus / tradicinė kultūraИзвор:
Slavistica Vilnensis, 2021, 66, 2, 109-124Издавач:
- Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla
Финансирање / пројекти:
- Министарство науке, технолошког развоја и иновација Републике Србије, институционално финансирање - 200174 (Институт за српски језик САНУ, Београд) (RS-MESTD-inst-2020-200174)
TY - JOUR AU - Ратковић, Драгана М. PY - 2021 UR - https://dais.sanu.ac.rs/123456789/13107 AB - Предмет рада представљају именице и именичке синтагме негативне експресивне тоналности којима се у пиротском говору примарно именују реалије из биљног света (биљке и њихови делови, појмови везани за обраду дрвета), а секундарно људи. У анализу су укључени и деривати јединица које припадају семантичком пољу ’фитоним’ и именичке синтагме чији придев има фитонимско значење. Корпус чине два речника пиротског говора: Новице Живковића [Живковић 1987] и Драгољуба Златковића [Златковић 2014; 2017]. Језичке јединице аутор анализира са лингвокултуролошког аспекта како би одговорио на следећа питања: (1) које људске особине, понашања и делања у пиротском говору иницирају негативну карактеризацију човека фитонимским пејоративима; (2) како таква именовања откривају оцењивачке параметре; (3) какав је однос између пејорације и лаудације на материјалу фитонимских експресива у именовању човека у пиротском говору и (4) у каквом су саодносу фитонимска пејорација човека у пиротском говору с истоврсним именовањима у савременом српском језику. Такав методолошки поступак омогућава (1) реконструкцију фитонимским пејоративима оцртане концептуализације човека као биљке у језичкој слици света и у традиционалној култури пиротског краја, а такође и (2) сагледавање релација и утврђивање (не)сличности са истим лексичко-семантичким средствима сазданом сликом света у савременом српском језику. AB - The subject of the paper are nouns and noun phrases of negative expressive tonality, which primarily name realities from the plant world (plants and their parts, terms related to wood processing), and secondarily people in the Pirot dialect. The analysis also includes derivatives of units that belong to the semantic field "phytonym" and noun phrases whose adjective has a phytonymic meaning. The corpus consists of two dictionaries of the Pirot dialect: Novica Živković [Živković 1987] and Dragoljub Zlatković [Zlatković 2014; 2017]. The author analyzes language units from the linguocultural aspect to answer the questions related to: (1) human characteristics, behaviors and actions in Pirot speech which initiate negative characterization of a person with a phytonymic pejoratives; (2) appointments that reveal evaluation parameters; (3) the relationship between pejoration and laudation on the material of botanical vocabulary and terminology in naming the man in the Pirot dialect and (4) the relation of the phytonymic pejoration of man in the Pirot dialect with the same names in the modern Serbian language. Such a methodological procedure enables (1) reconstruction of the conceptualization of man as a plant outlined by phytonymic pejoratives in the linguistic picture of the world and in the traditional culture of the Pirot region, as well as (2) consideration of relations and determination of (in) similarity with the image of the world in the modern Serbian language developed by the same lexical-semantic means. AB - Straipsnio tema yra daiktavardžiai, turintys neigiamą ekspresyvumą, kurie Piroto tarmėje pirmiausia reiškia augalų pasaulio realijas (augalai ir jų dalys, terminai, susiję su medienos apdirbimu) ir, antra, žmones. Tyrimas taip pat apima vedinius iš vienetų, priklausančių semantiniam laukui „fitonimas“, ir žodžių junginius su būdvardžiais, turinčiais fitoniminę reikšmę. Korpusą sudaro du serbų kalbos Piroto tarmės žodžynai: Novicos Živkovičios [Живковић 1987] ir Dragoliubo Zlatkovičiaus [Златковић 2014; 2017]. Kalbos vienetai analizuojami lingvokultūrologijos aspektu, siekiant atsakyti į šiuos klausimus: (1) kokios žmogaus savybės, elgesys ir veiksmai Piroto tarmėje inicijuoja neigiamą asmens pavadinimą fitoniminiu pejoratyvu; (2) kaip tokie pavadinimai atskleidžia vertinimo parametrus; (3) koks yra pažeminimo ir pagyrimo ryšys remiantis botanikos žodyno ir terminijos medžiaga, įvardijant asmenį Piroto tarmėje ir (4) koks yra ryšys tarp fitoniminių asmens pejoratyvų Piroto tarmėje ir tokių pat pavadinimų šiuolaikinėje bendrinėje serbų kalboje. Ši metodika leidžia (1) rekonstruoti žmogaus kaip augalo konceptualizavimą, nubrėžtą Konicniminiais pejoratyvais pasaulio vaizdo kalboje ir tradicinėje Piroto regiono kultūroje, taip pat (2) apsvarstyti ryšius ir nustatyti panašumus su tomis pačiomis leksikinėmis-semantinėmis priemonėmis, kurias sukuria pasaulio vaizdas šiuolaikinėje serbų kalboje. PB - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla T2 - Slavistica Vilnensis T1 - Фитонимски пејоративни називи за човека у пиротском говору (лингвокултуролошки аспект) T1 - Phytonymic Pejorative Names for Men in the Pirot Speech (Linguocultural Aspect) T1 - Fitoniminiai pejoratyviniai žmogaus pavadinimai Piroto tarmėje (lingvokultūrologijos aspektas) SP - 109 EP - 124 VL - 66 IS - 2 DO - 10.15388/SlavViln.2021.66(2).74 UR - https://hdl.handle.net/21.15107/rcub_dais_13107 ER -
@article{ author = "Ратковић, Драгана М.", year = "2021", abstract = "Предмет рада представљају именице и именичке синтагме негативне експресивне тоналности којима се у пиротском говору примарно именују реалије из биљног света (биљке и њихови делови, појмови везани за обраду дрвета), а секундарно људи. У анализу су укључени и деривати јединица које припадају семантичком пољу ’фитоним’ и именичке синтагме чији придев има фитонимско значење. Корпус чине два речника пиротског говора: Новице Живковића [Живковић 1987] и Драгољуба Златковића [Златковић 2014; 2017]. Језичке јединице аутор анализира са лингвокултуролошког аспекта како би одговорио на следећа питања: (1) које људске особине, понашања и делања у пиротском говору иницирају негативну карактеризацију човека фитонимским пејоративима; (2) како таква именовања откривају оцењивачке параметре; (3) какав је однос између пејорације и лаудације на материјалу фитонимских експресива у именовању човека у пиротском говору и (4) у каквом су саодносу фитонимска пејорација човека у пиротском говору с истоврсним именовањима у савременом српском језику. Такав методолошки поступак омогућава (1) реконструкцију фитонимским пејоративима оцртане концептуализације човека као биљке у језичкој слици света и у традиционалној култури пиротског краја, а такође и (2) сагледавање релација и утврђивање (не)сличности са истим лексичко-семантичким средствима сазданом сликом света у савременом српском језику., The subject of the paper are nouns and noun phrases of negative expressive tonality, which primarily name realities from the plant world (plants and their parts, terms related to wood processing), and secondarily people in the Pirot dialect. The analysis also includes derivatives of units that belong to the semantic field "phytonym" and noun phrases whose adjective has a phytonymic meaning. The corpus consists of two dictionaries of the Pirot dialect: Novica Živković [Živković 1987] and Dragoljub Zlatković [Zlatković 2014; 2017]. The author analyzes language units from the linguocultural aspect to answer the questions related to: (1) human characteristics, behaviors and actions in Pirot speech which initiate negative characterization of a person with a phytonymic pejoratives; (2) appointments that reveal evaluation parameters; (3) the relationship between pejoration and laudation on the material of botanical vocabulary and terminology in naming the man in the Pirot dialect and (4) the relation of the phytonymic pejoration of man in the Pirot dialect with the same names in the modern Serbian language. Such a methodological procedure enables (1) reconstruction of the conceptualization of man as a plant outlined by phytonymic pejoratives in the linguistic picture of the world and in the traditional culture of the Pirot region, as well as (2) consideration of relations and determination of (in) similarity with the image of the world in the modern Serbian language developed by the same lexical-semantic means., Straipsnio tema yra daiktavardžiai, turintys neigiamą ekspresyvumą, kurie Piroto tarmėje pirmiausia reiškia augalų pasaulio realijas (augalai ir jų dalys, terminai, susiję su medienos apdirbimu) ir, antra, žmones. Tyrimas taip pat apima vedinius iš vienetų, priklausančių semantiniam laukui „fitonimas“, ir žodžių junginius su būdvardžiais, turinčiais fitoniminę reikšmę. Korpusą sudaro du serbų kalbos Piroto tarmės žodžynai: Novicos Živkovičios [Живковић 1987] ir Dragoliubo Zlatkovičiaus [Златковић 2014; 2017]. Kalbos vienetai analizuojami lingvokultūrologijos aspektu, siekiant atsakyti į šiuos klausimus: (1) kokios žmogaus savybės, elgesys ir veiksmai Piroto tarmėje inicijuoja neigiamą asmens pavadinimą fitoniminiu pejoratyvu; (2) kaip tokie pavadinimai atskleidžia vertinimo parametrus; (3) koks yra pažeminimo ir pagyrimo ryšys remiantis botanikos žodyno ir terminijos medžiaga, įvardijant asmenį Piroto tarmėje ir (4) koks yra ryšys tarp fitoniminių asmens pejoratyvų Piroto tarmėje ir tokių pat pavadinimų šiuolaikinėje bendrinėje serbų kalboje. Ši metodika leidžia (1) rekonstruoti žmogaus kaip augalo konceptualizavimą, nubrėžtą Konicniminiais pejoratyvais pasaulio vaizdo kalboje ir tradicinėje Piroto regiono kultūroje, taip pat (2) apsvarstyti ryšius ir nustatyti panašumus su tomis pačiomis leksikinėmis-semantinėmis priemonėmis, kurias sukuria pasaulio vaizdas šiuolaikinėje serbų kalboje.", publisher = "Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla", journal = "Slavistica Vilnensis", title = "Фитонимски пејоративни називи за човека у пиротском говору (лингвокултуролошки аспект), Phytonymic Pejorative Names for Men in the Pirot Speech (Linguocultural Aspect), Fitoniminiai pejoratyviniai žmogaus pavadinimai Piroto tarmėje (lingvokultūrologijos aspektas)", pages = "109-124", volume = "66", number = "2", doi = "10.15388/SlavViln.2021.66(2).74", url = "https://hdl.handle.net/21.15107/rcub_dais_13107" }
Ратковић, Д. М.. (2021). Фитонимски пејоративни називи за човека у пиротском говору (лингвокултуролошки аспект). in Slavistica Vilnensis Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla., 66(2), 109-124. https://doi.org/10.15388/SlavViln.2021.66(2).74 https://hdl.handle.net/21.15107/rcub_dais_13107
Ратковић ДМ. Фитонимски пејоративни називи за човека у пиротском говору (лингвокултуролошки аспект). in Slavistica Vilnensis. 2021;66(2):109-124. doi:10.15388/SlavViln.2021.66(2).74 https://hdl.handle.net/21.15107/rcub_dais_13107 .
Ратковић, Драгана М., "Фитонимски пејоративни називи за човека у пиротском говору (лингвокултуролошки аспект)" in Slavistica Vilnensis, 66, no. 2 (2021):109-124, https://doi.org/10.15388/SlavViln.2021.66(2).74 ., https://hdl.handle.net/21.15107/rcub_dais_13107 .